SAVANORYSTĖ, PALIKUSI PĖDSAKĄ SAVANORIŲ ŠIRDYSE
Savanorėms savanorystės laikotarpis prabėgo tarsi akimirka – kupina patirčių, iššūkių ir prasmingų susitikimų. Pradžiai jas lydėjo jaudulys ir daugybė klausimų, tačiau laikui bėgant juos pakeitė pasitikėjimas, drąsa ir vidinis augimas. Kiekviena diena savanorėms atnešė naujų pamokų, leidusių geriau pažinti ne tik savanorystės lauką, bet ir save. Tai patirtis, kuri praturtino, suteikė naujų įgūdžių ir įkvėpė ateities planams.
Savanorystė - kelias į save, teigė savanorė Neda Alškaitė. ,,Tai kelionė, kurios metu atradau naujas galimybės, pažinau save dar giliau, pamačiau savo puses, kurių dar nebuvo tekę man atskleisti. Įgijau daugiau drąsos, empatijos, organizuotumo bei gebėjimo ieškoti sprendimų įvairiose situacijose. Ir taip nepastebimai praskriejo pusė metų - tai gražios akimirkos, kurias patyriau bendraudama ir leisdama laiką su globos namų gyventojais.“
Savanorė Saulė Buožytė teigė, kad savanorystė yra širdimi atliekamas darbas. ,,Bendraudama su globos namuose gyvenančiais žmonėmis, aš praplėčiau savo akiratį, mokiausi suprasti kitų poreikius ir priimti žmones tokius, kokie jie yra. Supratau, kad padėdama kitiems, pati gaunu dar daugiau: žmogiško ryšio, dėkingumo ir vidinio pasitenkinimo.“
Džiaugiamės ir nuoširdžiai dėkojame savanorėms už skirtą savo laisvą laiką globos namų gyventojams, už dalijimąsi širdimi, šiluma ir nuoširdžiu dėmesiu. Jūsų buvimas, atvirumas ir paprastas žmogiškas ryšys tapo prasminga kasdienybės dalimi, suteikusia džiaugsmo, bendrystės ir šviesių akimirkų mūsų bendruomenei.
Socialinio darbo tarnybos vadovė, mentorė Laima Jautakienė
Atnaujinimo data: 2026-01-02
Taip pat skaitykite:
PRASMINGA NAUJŲJŲ KAIMYNŲ DOVANA GRUPINIO GYVENIMO NAMŲ GYVENTOJAMS